ENEV pradėjo kelti šildymo sistemų energiją taupančių režimų problemą, dėl to buvo pakeistos rekomendacijos dėl šildymo katilų eksploatacijos siekiant sumažinti jų energijos sunaudojimą ir keliamą pavojų. Naujai pakoreguotoje VDI 2035 1 dalyje dabar reikalaujama, kad priemonių dėl kalkių susidarymo būtų imamasi net ir silpnesnėse nei 50 kW šildymo sistemose.

Priemonių reikia imtis tada, kai regioninis vandens kietumo lygis viršija vertę, nurodytą toliau pateiktoje lentelėje. Jei katilo pajėgumas (spec. sistemos tūris per kW) siekia >20 l/kW, reikia apsvarstyti kitą aukščiausią grupę. Jei viršijama 50 l/kW, paprastai reikalingas suminkštinimas iki ~ 0°dH.

Minkštinimas yra saugiausias būdas užkirsti kelią kalkių susidarymui, nes kalkių susidarymą keliantis kalcis minkštinimo metu pašalinamas iš vandens. Be to, minkštinimas naudojant jonų apykaitos dervą yra pripažintas metodas, išbandytas milijoną kartų. Vanduo su Ca ir Mg jonais perleidžiamas per plastiko dervą, turinčią Na jonų, ir Ca ir Mg jonai pakeičiami Na jonais.

Galimos šios minkštinimo alternatyvos: Kietumo stabilizavimas, kietumo sumažinimas, fizikinis vandens apdorojimas ir visiškas išdruskinimas. Kietumo stabilizavimas ir kietumo sumažinimas pasiekiamas pridedant fosfatų ar kitų cheminių medžiagų. Ši procedūra yra sudėtinga, nes kyla pavojus parinkti nepakankamą ar per didelę dozę. Fizikinis vandens apdorojimas atliekamas magnetiniais laukais, kurie turi sudaryti kalkių kristalus, iš kurių neturėtų susidaryti kieti paviršiai. Šio proceso veiksmingumas dar nebuvo įrodytas. Visiško išdruskinimo metu iš vandens pašalinamos visos druskos (Mg, Ca, Na ir t. t.), kartu eliminuojama ir kalcio (Ca) problema. Tačiau visiško išdruskinimo metu pasikeičia pH vertė, todėl vanduo turi būti neutralizuotas šarminėmis medžiagomis (tai reiškia dideles išlaidas įrangai).

„Reflex Fillsoft“ – nesunkiai sukonstruojamas jonų keitiklis, suminkštinantis šildymo sistemos užpildymo ir papildymo vandenį. Kasetės filtro korpuse įrengtas patronas, užpildytas jonų apykaitos derva. „Fillsoft“ yra įrengtas po sistemos atskyrikliu (pvz., „Fillset“). Per kasetės filtrą atliekamas pradinis ir pakartotinis papildymas. Į šildymo sistemą teka minkštas vanduo. Vandens skaitiklis fiksuoja įleisto minkšto vandens kiekį ir vartotojui parodo, kada vėl laikas keisti patroną. Panaudotą patroną reikia išmesti su buitinėmis atliekomis, reikia įstatyti naują patroną.

Pradinį papildymą iki 1500 l talpos sistemose galima atlikti naudojant „Fillsoft“. Priklausomai nuo kietumo lygio, prieš atliekant pradinį papildymą
reikia naudoti papildomą patronų skaičių (žr. naudotojo vadovą).

Atliekant minkštinimą jonų apykaitos būdu, vandenyje esantys kalcio jonai pakeičiami natrio jonais, kad dėl „Fillsoft“ nepasikeistų druskos kiekis ir elektrinis laidumas. Suminkštintas vanduo taip pat nepadidina vandens korozinio agresyvumo.

Regeneracija neapsimoka dėl sąlyginai pigių naujų patronų. Išlaidos logistikai (siuntimas, išorinė regeneracija, pakavimas) viršija išlaidas naujam patronui. Panaudotų patronų galima be problemų atsikratyti kartu su buitinėmis atliekomis.

Suminkštintas vanduo, pastovėjęs jonų apykaitos įrenginyje, vėl sukietėja. Dėl šios priežasties pasirenkami patronai su minimaliu vandens kiekiu, kad papildymo vandeniui ilgiau pastovėjus „Fillsoft“, į sistemą patektų tik minimalus kiekis kieto vandens.

Minkštinimas
Įprastas minkštinimas atliekamas naudojant Na jonų apykaitos keitimo įrankį. Kietumą keliantys Ca ir Mg jonai pakeičiami Na jonais. Be to, nepakeičiamos vandens cheminės savybės. Elektrinis laidumas ir pH vertė lieka nepasikeitę, todėl nereikia imtis jokių papildomų priemonių dėl vandens paruošimo.

Taip pat galimi H+ jonų keitikliai, kurie katijonus (kalcį ir magnį) keičia ne į natrio jonus, o į vandenilio jonus. Vandenilio jonai padidina vandenilio jonų skaičių ir tada neišvengiamai pakeičia (žr. pH vertės apibrėžimą) pH vertę į rūgštinę. Šiuo atveju yra būtina pridėti šarminių priedų.

Dekarbonizacija
Dekarbonizacijos metu karbonato nuosėdos (pvz., nuosėdos, šildymo sistemoje susidariusios kalkių pavidalu) ir vandenilio karbonatas (HCO3-) jonų apykaitos principu pašalinami iš geriamojo vandens. Kadangi vandenilio karbonatas labiausiai lemia vandens buferinės sistemos veikimą (taip pat kaip nedideli silpnos rūgšties ar šarmo papildymai stipriai paveikia pH vertę), vandenilio karbonato pašalinimas paprastai yra susijęs su papildomomis vandens apdorojimo priemonėmis.

Visiškas išdruskinimas
Jei visiškas išdruskinimas atliekamas naudojant jonų keitiklį su sumaišytu sluoksniu, pirmiau nurodyti veikimo būdai yra tinkami.  Vanduo perleidžiamas per stipriai rūgštinę ir stipriai šarminę jonų dervą, kuris išfiltruoja katijonus (Ca, Na, Mg ir t. t.) ir anijonus (Cl, HCO3 ir t. t.) ir juos pakeičia H+ ir OH- jonais. Kadangi iš vandens taip pat pašalinamas vandenilio karbonatas (anijonų keitiklyje), nesuveikia buferio nuo rūgščių / šarmų poveikio efektas, todėl po visiško išdruskinimo dar reikalingos papildomos apdorojimo procedūros.
 Visiško išdruskinimo privalumas yra visų druskų pašalinimas, kadangi elektrinis laidumas linksta link nulio. Tai reiškia, kad šildymo sistemoje gali būti toleruojamas didesnis deguonies kiekis. Tačiau visiško išdruskinimo nėra reikalaujama jokiuose šildymo sistemoms skirtuose standartuose ar normose.

Apibendrinimas:
Naudojant Natrio jonų keitiklius, kurie taip pat naudojami „Fillsoft“, katijonai (Ca ir Mg) pakeičiami Na jonais. Taip druskų kiekis išlieka nepakitęs, taip pat nepakinta ir pH vertė, todėl nereikia imtis jokių papildomų neutralizacijos priemonių, paprastai reikalingų minkštinimo metu. Citata iš „Buderus“ šildymo technikos vadovo (2002 m. leidimas)

Dar pasitaiko dažnas požiūris, kad suminkštintas vanduo (pastaba: natrio jonų keitikliu) turi būti papildomai apdorojamas chemikalais dėl savo tariamo „agresyvumo“, tačiau jis nėra pakankamai
pagrįstas.

Akmenų susidarymas dėl kalkių (kalcio karbonato) nusėdimo gali susidaryti pagal šią lygtį

Ca(HCO3)2 CaCO3 + CO2 +H20

visada susidaro, kai vandeniui šylant kalcio vandenilio karbonatas skyla į kalcio karbonatą, anglies dioksidą ir vandenį. Kalcio karbonatas sudaro kietas nuosėdas nuovirų pavidalu ir dujos iš sistemos pašalinamos, pvz., automatiniais greitaeigiais ventiliatoriais.

Atsiradus ENEV ir šildymo technikoje naudojant vis kompaktiškesnius šilumos perdavimo paviršius, didėja nuovirų susidarymo rizika. Be to, sistemų su keliais katilais tendencija lemia tai, kad mažesni katilų įrenginiai turi laikinai perimti didelių sistemų tūrių šildymą. Dėl to padidėja nuovirų susidarymo rizika ant komponentų, kuriuos veikia itin aukšta temperatūra.

Be to, vamzdynui pavojų kelia kalkių nuosėdos, kurios su laiku ženkliai sumažina skersmenį, todėl padidėja slėgio nuostoliai ir siurblio energijos suvartojimas. Dėl sistemoje vykstančių šildymo ir vėsinimo procesų kalkių dalelės atsiskiria nuo dangų ir gali sukelti valdymo vožtuvų, saugos vožtuvų ir siurblių problemų.

Dėl šios priežasties dabartinių VDI rekomendacijų 2035 1 dalyje buvo gerokai sugriežtinti reikalavimai, kuriais siekiama išvengti nuovirų susidarymo ir jau reikalauja imtis atitinkamų priemonių „20 kW katilui“, jei regioninis vandens kietumas viršija 16.8 °dH.

Vis mažėjant finansinėms galimybėms, jau pati energijos taupymo galimybė turėtų pakankamai motyvuoti įsirengti minkštinimo sistemą. Ant boilerio sienelės esantis 1 mm nuovirų sluoksnis sumažiną efektyvumą maždaug 10 procentų. Todėl sąskaitai už šildymą siekiant 1 000 eurų, „fillsoft“ naudojimas gali greitai atsipirkti. Dėl minkšto vandens taip pat užtikrinama tai, kad jau esančios kalkių sankaupos vėl ištirpsta, kol pasiekiamas kalkių ir angliarūgštės balansas. Potencialias garantines pretenzijas katilo gamintojui yra pareikšti, kai naudojamas apdorotas vanduo (pagal VDI 2035) negu jo nenaudojant, ypač kai dabar visų katilų dokumentacijoje reikalaujama laikytis šios rekomendacijos ir ją įgyvendinti.